- vizgis
- 2 vìzgis, -ė smob. (2) NdŽ, Sd, Kal, Kl; S.Dauk 1. DŽ, Žd nerimtas žmogus, pliuškis: Ko ten, sako, su ta vizgè prasidėsi KlvrŽ. Iš kur tu toks vìzgis išlindai – jau tik mergos terūpi Pln. Lakstai kaip koks vìzgis Vkš. Vizgis, t. y. negruntelnas (nerimtas) žmogus, nor kultis, grumtis J. Vìzgė kelis kartus darosi J. Senas žmogus krapšus, o mergikė vizgė Tv. Vìzgių y[ra] daug, bet rask rimtą žmogų Krkl. Ar kas tokią vizgę matęs? S.Čiurl. ^ Vìzgis nuo pat šuns uodegos galo Šts. Nu ir vyras – vìzgis nuo pat šunies uodegos galo Šts. Ne, ką ten su ta vizgè prasidėsi, jug ana nerimta y[ra] KlvrŽ. 2. Žd judrus, paslankus žmogus: Ko vis lakstai kaip vìzgis, nė valandos numie nepastovi Šll.
Dictionary of the Lithuanian Language.